Straipsnis paruoštas gruodžio 12, 2023
„Siemens Energy padalinys Gamesa, kuris specializuojasi vėjo jėgainių elektros gamyboje, pranešė apie nuostolius. Šiemet Gamesa patirs 4,6 mlrd. eurų nuostolį. To priežastis – trečdalis bendrovės veikiančių vėjo jėgainių yra brokuotos ir defektus reikia šalinti. Problemos susijusios su rotoriaus mentėmis ir guoliais, genda komponentai, atsiranda įtrūkimų, be to, yra problemų ir su turbinomis.
„Gamesa“ nėra vienintelė įmonė atsinaujinančios energijos rinkoje, kuri nesėkmingai užbaigs finansinius metus . Visas atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos ir eksploatavimo sektorius atsidūrė panašioje situacijoje.
Pagrindinis Vokietijos bendrovės konkurentas yra danų „Orsted“. Šis Europos milžinas, vėjo elektros generavimo srityje, taipogi pranešė, kad paskaičiavo pirmus 2023 metų devynis mėnesius ir užfiksavo 4,03 mlrd eurų nuostolį.
Na ir galiausiai turim Amerikos bendrovę TPI Composites, kuri yra viena didžiausių pasaulyje vėjo malūnų menčių gamintojų, tai va jie pranešė, kad per pirmuosius devynis 2023 metų mėnesius patyrė 190 mln. dolerių nuostolį, o tai įdomumo dėlei yra truputį nei dvigubai daugiau bendrovės rinkos kapitalizacijos ( rašymo metu bendra akcijų vertės suma $83 mln, o nuostoliai 190) Pagrindinė nuostolių priežastis – staigus užsakymų mažėjimas ir sparčiai didėjantis garantinės įrangos keitimas.
Atsinaujinančios energijos rinkos idėja, kurią kruopščiai puoselėja išsivysčiusio pasaulio vyriausybės, pradeda strigti. Per pastaruosius du dešimtmečius į vėjo turbinų gamybą buvo investuota šimtai milijardų dolerių tiek tiesiogiai, tiek per įvairias subsidijas. Srities vystymas lėmė tai, kad Europoje vėjo energijos gamyba per dvidešimt metų išaugo penkis kartus. Ir būtent per pastaruosius penkiolika metų rinkoje įsitvirtino neįtikėtinai žema ( kurį laiką net nulinė) centrinio banko palūkanų norma. Tai savo ruožtu leido įgyvendinti ilgalaikius ir mažai pelningus projektus, tokius kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Dabar matome logišką milžiniško burbulo pabaigą. Padidėjusios skolinimosi palūkanų normos lėmė, kad anksčiau subsidijuojamas sektorius neatlaikė išaugusios finansinės naštos. Per pastaruosius kelis mėnesius visame pasaulyje buvo atsisakyta dešimčių paskelbtų vėjo jėgainių statybos projektų. Investuotojai tiesiog atsisako dalyvauti statybos projektuose, nes pajamų ir išlaidų balansai atrodo labai prastai.
Atsinaujinančios energijos rinkos idėja, kurią kruopščiai puoselėja išsivysčiusio pasaulio vyriausybės, pradeda strigti. Per pastaruosius du dešimtmečius į vėjo turbinų gamybą buvo investuota šimtai milijardų dolerių tiek tiesiogiai, tiek per įvairias subsidijas. Srities vystymas lėmė tai, kad Europoje vėjo energijos gamyba per dvidešimt metų išaugo penkis kartus. Ir būtent per pastaruosius penkiolika metų rinkoje įsitvirtino neįtikėtinai žema ( kurį laiką net nulinė) centrinio banko palūkanų norma. Tai savo ruožtu leido įgyvendinti ilgalaikius ir mažai pelningus projektus, tokius kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Dabar matome logišką milžiniško burbulo pabaigą. Padidėjusios skolinimosi palūkanų normos lėmė, kad anksčiau subsidijuojamas sektorius neatlaikė išaugusios finansinės naštos. Per pastaruosius kelis mėnesius visame pasaulyje buvo atsisakyta dešimčių paskelbtų vėjo jėgainių statybos projektų. Investuotojai tiesiog atsisako dalyvauti statybos projektuose, nes pajamų ir išlaidų balansai atrodo labai prastai.
Sektoriui nustojus augti, vėjo turbinų gamintojai pateko į krizę. Masinės gamybos turbinos pasirodė labai abejotinos kokybės – „žalios“, o gamintojai turi labai griežtus garantinius įsipareigojimus, kuriuos būtina vykdyti. Čia reikia suprasti, kad dabartinė krizė yra ilgalaikė. Įrengtų turbinų skaičius siekia tūkstančius, ir kiekviena iš jų anksčiau ar vėliau taps netinkama naudoti. Gamintojo laimė, jei tai nutiks pasibaigus garantiniam laikotarpiui,na, o jeigu ne, tai tada lavina nuostolingų metų ir bankrotas .
Ūmi atsinaujinančios energijos pramonės krizė užtruks kelerius metus. Laukia eilė bankrotų, restruktūrizavimų, skolų nurašymų ir nesėkmingų projektų griovimo (greičiausiai valstybių biudžetų sąskaita). Sektoriaus augimas gerokai sulėtės.
Ūmi atsinaujinančios energijos pramonės krizė užtruks kelerius metus. Laukia eilė bankrotų, restruktūrizavimų, skolų nurašymų ir nesėkmingų projektų griovimo (greičiausiai valstybių biudžetų sąskaita). Sektoriaus augimas gerokai sulėtės.
Ar tai reiškia, kad sektorius nustos egzistuoti? Ne.
Tačiau buvusi didybė – įspūdinga kapitalizacija, ambicingi planai visiškai pakeisti iškastinį kurą, dviženkliai augimo tempai ir šimtai milijardų dolerių investicijų – nueis užmarštin . Atsinaujinanti energetika užims savo nišą – 15–20% visos elektros gamybos ir tai jau bus kaip ir viskas. Tolesnis augimas su šiandienos technologijom šioje srityje neįmanomas.
Comments
Post a Comment